Ki­tas ke­lias į pa­sau­lį be ci­ga­re­čių

Emilis Jakštys
2024-01-25
Nau­jo­ji Ze­lan­di­ja pa­te­ko į ko­vos su ta­ba­ku is­to­ri­jos kro­ni­ką. Už­per­nai ša­lies Vy­riau­sy­bė nu­ste­bi­no pa­sau­lį ne­re­gė­tu ir drą­siu ci­ga­re­čių pre­ky­bos kon­tro­lės spren­di­mu draus­ti ci­ga­re­čių par­da­vi­mą jau­na­jai kar­tai. Ta­ba­ko ža­los ma­ži­ni­mo spe­cia­lis­tė Nan­cy Lou­cas tei­gia, kad pro­gre­sy­vi Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos po­li­ti­ka, ki­taip nei jos kai­my­nės Aust­ra­li­jos, at­ne­šė pa­vy­dė­ti­nų re­zul­ta­tų. Per pas­ta­rą­jį de­šimt­me­tį rū­kan­čių­jų ša­ly­je su­ma­žė­jo per­pus. 
Ki­tas ke­lias į pa­sau­lį be ci­ga­re­čių
2011 m. Naujojoje Zelandijoje rūkė 16,4 proc., gyventojų, o 2021-2022 m. – jau mažiau nei kas dešimtas suaugęs asmuo (8,6 proc.). Vis dėlto rūkymas ir toliau išlieka pagrindine mirties (kurios galima išvengti) prieþastimi šalyje.

Ci­ga­re­tės – ne juo­kai 

„Tūks­tan­čiai žmo­nių gy­vens il­ges­nius ir svei­kes­nius gy­ve­ni­mus, o svei­ka­tos sis­te­ma su­tau­pys pen­kis mi­li­jo­nus Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos do­le­rių, nes ne­rei­kės gy­dy­ti li­gų, ku­rias su­kė­lė rū­ky­mas“, – anks­čiau BBC sa­kė Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­rė Ayes­ha Ve­rall po pa­sau­lį nu­ste­bi­nu­sio ša­lies Vy­riau­sy­bės spren­di­mo, ku­riuo bu­vo už­draus­ta ci­ga­re­čių pre­ky­ba as­me­nims, gi­mu­siems po 2008 me­tų. Dėl šio nu­ta­ri­mo le­ga­lus am­žiaus tarps­nis įsi­gy­ti ci­ga­re­tes kas­met ėmė trauk­tis. Pa­vyz­džiui, 2050 me­tais Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos ke­tu­rias­de­šimt­me­čiai bū­tų per jau­ni įsi­gy­ti ci­ga­re­tes. Ap­ri­bo­ji­mo ša­li­nin­kai sie­kė am­bi­cin­go tiks­lo: iki 2025 me­tų su­ma­žin­ti rū­kan­čių as­me­nų iki ma­žiau nei 5 proc., o ga­liau­siai vi­siš­kai už­draus­ti ci­ga­re­čių pre­ky­bą at­ei­ties kar­toms, ta­čiau šis drau­di­mas ne­apė­mė elek­tro­ni­nių įren­gi­nių.  

„De­šimt­me­čius lei­do­me ta­ba­ko ben­dro­vėms iš­sau­go­ti jų da­lį rin­ko­je, ga­mi­nant vis dau­giau pri­klau­so­my­bę ke­lian­čių mir­ti­nų pro­duk­tų. Tai – be­pro­tiš­ka: šio­je ša­ly­je tu­ri­me dau­giau sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mų su­muš­ti­nių par­da­vi­mams ne­gu ci­ga­re­tėms“, – tą­syk ryž­tin­gai „The Gu­ar­dian“ kal­bė­jo mi­nist­rė, pri­dur­da­ma, kad pri­im­ti ci­ga­re­čių par­da­vi­mų ap­ri­bo­ji­mai yra reikš­min­gas žings­nis be­dū­mio pa­sau­lio link.

Tie­sa, mi­nist­rė ta­da dar ne­ži­no­jo, kad vos dau­giau nei po me­tų nau­jo­ji Cen­tro ko­a­li­ci­jos vy­riau­sy­bė nu­spręs at­šauk­ti ci­ga­re­čių pir­kė­jų am­žiaus cen­zą kon­tro­liuo­jan­tį tei­sės ak­tą. Ta­čiau Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos fi­nan­sų mi­nist­rė Ni­co­la Wil­lis pa­ti­ki­no, kad mo­kes­čiai iš ci­ga­re­čių pre­ky­bos bus nau­do­ja­mi ki­tiems mo­kes­čiams ša­ly­je ma­žin­ti.     


Prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mas  spren­di­mas

„Dau­ge­lis spe­cia­lis­tų ir me­di­kų įsi­ti­ki­nę, kad spren­di­mas at­šauk­ti griež­tą rū­ky­mo kon­tro­lę yra kontr­pro­duk­ty­vus. Spren­di­mas nei­gia­mai pa­veiks vie­ti­nes ma­ou­rių ben­druo­me­nes ar ga­li­mai nu­si­neš tūks­tan­čius gy­vy­bių“, – tei­gė BBC ko­res­pon­den­tas Phi­las Mer­ce­ris, pa­ste­bin­tis, kad at­šauk­da­ma drau­di­mą (par­duo­ti ci­ga­re­tes as­me­nims, gi­mu­siems po 2008 me­tų) Vy­riau­sy­bė sie­kia pil­dy­ti rin­ki­mų me­tu iš­tar­tus pa­ža­dus dėl mo­kes­čių ma­ži­ni­mo.

Ouk­lan­do uni­ver­si­te­to (Nau­jo­ji Ze­lan­di­ja) on­ko­lo­gas Ge­o­ge La­kin­gas ne­si­ža­vi nau­jo­sios val­džios spren­di­mu. „Ga­li­ma pa­ma­ny­ti, kad Vy­riau­sy­bė pri­klau­so­ma nuo ta­ba­ko mo­kes­čių pi­ni­gų. Ne­ma­nau, kad vyk­do­mo­ji val­džia tu­rė­tų žvelg­ti į ni­ko­ti­no ar ki­tų nuo­dė­mių mo­kes­čius kaip į tin­ka­mą bū­dą biu­dže­tui pa­di­din­ti“, – sa­ko me­di­kas, įvar­di­nan­tis pa­grin­di­nę rū­ky­mo pro­ble­mą: var­to­ja­mos me­džia­gos sy­kiu ir itin nuo­din­gos, ir ke­lian­čios rim­tą pri­klau­so­my­bę. G.La­kin­gas kal­ba apie ki­to­kius ke­lius be­dū­mio pa­sau­lio link, siū­ly­da­mas ap­svars­ty­ti sub­ti­les­nius ta­ba­ko kon­tro­lės me­cha­niz­mus, o ne siek­ti pa­pil­dy­ti biu­dže­tą rū­kan­čių­jų pi­ni­gais.

„Mes ga­li­me at­skir­ti pri­klau­so­my­bę nuo nu­odo. Pri­klau­so­my­bės su ma­žiau nu­odų at­ve­ju tu­ri­me „vei­pus“. Nu­odų su ma­žes­ne pri­klau­so­my­be at­ve­ju tu­ri­me ci­ga­re­tes su itin že­ma ni­ko­ti­no kon­cen­tra­ci­ja. To­dėl sėk­mės for­mu­lė yra leis­ti pri­ei­gą prie „vei­pų“ ir už­draus­ti ci­ga­re­tes, iš­sky­rus ci­ga­re­tes su itin že­ma ni­ko­ti­no kon­cen­tra­ci­ja“, – ta­ba­ko kon­tro­lės kryp­tį siū­lo me­di­kas. 

Lon­do­no eko­no­mi­kos ty­ri­mų ins­ti­tu­to gy­ve­ni­mo bū­do  eko­no­mi­kos eks­per­tas Chris­top­he­ris Snow­do­nas:
- Be abe­jo­nės tu­rė­si­te ne­for­ma­lią rū­kan­čių­jų rin­ką, ku­rie bus tin­ka­mo am­žiaus nu­si­pirk­ti ci­ga­re­tes ir ims par­da­vi­nė­ti jas žmo­nėms, ku­rie nė­ra tin­ka­mo am­žiaus. Pro­ble­ma, kad drau­di­mas ska­ti­na di­džiu­lį juo­do­sios rin­kos au­gi­mą, pra­ran­da­ma daug mo­kes­ti­nių pa­ja­mų.


Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos ci­ga­re­čių par­da­vi­mų kon­tro­lės pa­vyz­dys, kaip tei­gia­ma, pa­ska­ti­no Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę svars­ty­ti ci­ga­re­čių pir­kė­jų am­žiaus ap­ri­bo­ji­mus. Vis­gi jie su­lau­kė ne tik pa­lai­ky­mo, bet ir kri­ti­kos. Lon­do­no eko­no­mi­kos ty­ri­mų ins­ti­tu­to gy­ve­ni­mo bū­do eko­no­mi­kos eks­per­tas Chris­top­he­ris Snow­do­nas tvir­ti­na, kad to­kie pir­kė­jų am­žiaus drau­di­mai rū­ky­mo pro­ble­mos ne­iš­spręs, o vei­kiau pri­da­rys dau­giau bė­dos.  
                    
„Be­veik be abe­jo­nės tu­rė­si­te ne­for­ma­lią rū­kan­čių­jų rin­ką, ku­rie bus tin­ka­mo am­žiaus nu­si­pirk­ti ci­ga­re­tes ir ims par­da­vi­nė­ti jas žmo­nėms, ku­rie nė­ra tin­ka­mo am­žiaus. Drau­di­mų pro­ble­ma yra ne ta, kad jie ne­tu­ri po­vei­kio var­to­ji­mui. Pro­ble­ma, kad drau­di­mas ska­ti­na di­džiu­lį juo­do­sios rin­kos au­gi­mą, pra­ran­da­ma daug mo­kes­ti­nių pa­ja­mų“, – BBC sa­kė C.Snow­do­nas.

Drą­si, bet skir­tin­ga po­li­ti­ka 

Sta­tis­ti­nės Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos rū­kan­čių­jų krei­vės ga­li švel­niai pa­vy­dė­ti ne tik kai­my­nė Aust­ra­li­ja, bet ir ne vie­na Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė. 2011 m. Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je rū­kė 16,4 proc., gy­ven­to­jų, o 2021-2022 m. – jau ma­žiau nei kas de­šim­tas su­au­gęs as­muo (8,6 proc.). Vis dėl­to rū­ky­mas ir to­liau iš­lie­ka pa­grin­di­ne mir­ties (ku­rios ga­li­ma iš­veng­ti) prie­žas­ti­mi ša­ly­je. 

Ta­ba­ko ža­los ma­ži­ni­mas yra in­te­grali Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos svei­ka­tos po­li­ti­kos da­lis. Sie­kiant su­ma­žin­ti rū­ky­mą, ša­ly­je lai­ko­ma­si po­zi­ci­jos, kad ma­žiau ža­lin­gi ga­mi­niai, pa­vyz­džiui, elek­tro­ni­nės ci­ga­re­tės ar kai­ti­na­ma­sis ta­ba­kas, da­liai su­au­gu­sių­jų rū­kan­čių­jų ga­li pa­dė­ti įveik­ti pri­klau­so­my­bę nuo ci­ga­re­čių. Tad griež­ti ri­bo­ji­mai jų po­li­ti­ko­je tai­ko­mi bū­tent ci­ga­re­tėms. 

„The Co­a­li­tion of Asia Pa­ci­fic To­bac­co Harm Re­duc­tion Ad­vo­ca­tes“ (CAPHRA) at­sto­vė Nan­cy Lou­cas pa­ste­bi, jog drą­si Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos ir Aust­ra­li­jos ta­ba­ko bei elek­tro­ni­nių ci­ga­re­čių kon­tro­lės po­li­ti­ka ski­ria­si iš es­mės: Nau­jo­ji Ze­lan­di­ja pa­si­rin­ko nau­jo­vėms at­vi­res­nį ke­lią, o Aust­ra­li­ja pa­su­ko kon­ser­va­ty­ves­niu drau­di­mų ke­liu. 

„Aust­ra­li­jos po­li­ti­kams ir val­džios at­sto­vams gal­būt nė­ra ma­lo­nu gir­dė­ti, bet jei­gu jie no­ri sėk­mės, te­rei­kia per­plauk­ti Tas­ma­no jū­rą. Nau­jo­ji Ze­lan­di­ja ak­ty­viai įdie­gė ta­ba­ko ža­los ma­ži­ni­mo stra­te­gi­ją ir per pas­ta­rą­jį de­šimt­me­tį, kar­tu pri­imant „Smo­kef­ree 2025“ (pro­gra­mos tiks­las – su­ma­žin­ti rū­kan­čių­jų iki ma­žiau nei 5 proc. – red. past.), ša­lies rū­ky­mo ro­dik­liai su­ma­žė­jo per­pus“, – „2Firsts“ pa­sa­ko­jo N.Lou­cas, ne­gai­lin­ti kri­ti­kos strė­lių Aust­ra­li­jos re­cep­ti­nio elek­tro­ni­nių ci­ga­re­čių mo­de­lio pu­sėn. Anot jos, šio­je ša­ly­je ci­ga­re­tes ga­li­ma įsi­gy­ti be jo­kio lei­di­mo ei­li­nė­je maž­me­ni­nės pre­ky­bos par­duo­tu­vė­je, ta­čiau pri­ei­ga prie ma­žiau ža­lin­gų elek­tro­ni­nių ci­ga­re­čių yra su­dė­tin­ges­nė. Pas­ta­ro­sioms rei­ka­lin­gas re­cep­tas.
Re­cep­ti­nis mo­de­lis, anot N.Lou­cas, var­to­to­jus trak­tuo­ja kaip pa­cien­tus ar pri­klau­so­mus as­me­nis, ku­riuos me­di­kai ska­ti­na nu­trauk­ti rū­ky­mą. Ne­re­tai šie rū­kan­tie­ji nė­ra lin­kę mes­ti. Spe­cia­lis­tė tei­gia, kad ma­žiau ža­lin­gi be­dū­miai ta­ba­ko ga­mi­niai vei­kiau pa­de­da su­au­gu­siems as­me­nims at­si­svei­kin­ti su mir­ti­no­mis ci­ga­re­tė­mis, o ne pa­ska­ti­na jas var­to­ti.   

„The Co­a­li­tion of Asia Pa­ci­fic To­bac­co Harm Re­duc­tion Ad­vo­ca­tes“ (CAPHRA) at­sto­vė Nan­cy Lou­cas:
Nau­jo­ji Ze­lan­di­ja ak­ty­viai įdie­gė ta­ba­ko ža­los ma­ži­ni­mo stra­te­gi­ją ir per pas­ta­rą­jį de­šimt­me­tį, kar­tu pri­imant „Smo­kef­ree 2025“ (pro­gra­mos tiks­las – su­ma­žin­ti rū­kan­čių­jų iki ma­žiau nei 5 proc. – (red. past.), ša­lies rū­ky­mo ro­dik­liai su­ma­žė­jo per­pus.


Aust­ra­li­ja ir to­liau lai­ko­si griež­tos po­li­ti­kos ma­žiau ža­lin­gų ta­ba­ko ga­mi­nių at­žvil­giu. Nuo šių me­tų ša­ly­je už­draus­tas vien­kar­ti­nių ga­ri­ni­mo elek­tro­ni­nių ci­ga­re­čių im­por­tas. Drau­di­mu sie­kia­ma spręs­ti itin rim­tą pro­ble­mą – ga­ri­ni­mo pro­duk­tų iš­po­pu­lia­rė­ji­mą tarp vai­kų ir jau­ni­mo. Sid­nė­jaus uni­ver­si­te­to vi­suo­me­nės svei­ka­tos pro­fe­so­rė Bec­ky Fre­e­man tei­gia, kad griež­tes­ni ga­ri­ni­mo pro­duk­tų im­por­to ap­ri­bo­ji­mai pa­dės spręs­ti ne­pil­na­me­čių var­to­ji­mo pro­ble­mą. „Ty­ri­mo me­tu iš­si­aiš­ki­no­me, kad pri­ei­ga (prie ga­ri­ni­mo pro­duk­tų – red. past.) bu­vo ne­įti­kė­ti­nai leng­va, jie pa­pras­čiau­siai ga­lė­jo už­suk­ti į sa­vi­tar­nos par­duo­tu­vę, pa­klau­si­nė­ti kie­me ar ras­ti „Snap­chat‘e“ kas ga­lė­tų jiems pa­rū­pin­ti vei­pų“, – pa­žy­mė­jo pro­fe­so­rė.
Aust­ra­li­jos par­la­men­ta­rė Fio­na Pat­ten ti­ki­na, kad su­au­gu­siems as­me­nims ga­ri­ni­mo pro­duk­tai ga­li bū­ti efek­ty­via al­ter­na­ty­va, sie­kiant at­si­svei­kin­ti su ci­ga­re­čių pri­klau­so­my­be. Po­li­ti­kė kvie­čia su­au­gu­sius ga­rin­to­jus pa­si­da­lin­ti pa­tir­ti­mis skait­me­ni­nė­je plat­for­mo­je. Anot F.Pat­ten, ta­ba­ko ža­los ma­ži­ni­mo stra­te­gi­ja pa­dė­jo reikš­min­gai su­ma­žin­ti rū­kan­čių­jų gre­tas Ja­po­ni­jo­je ir JK.   

Anks­čiau par­la­men­ta­rė pa­ste­bė­jo, kad ko­vo­je su žmo­gaus imu­no­de­fi­ci­to vi­ru­so (ŽIV) pan­de­mi­ja ža­los ma­ži­ni­mo stra­te­gi­ja at­ne­šė tei­gia­mų re­zul­ta­tų. Šios pa­tir­tys, anot jos, ga­li pa­dė­ti ko­vo­je su rū­ky­mu. Ypač men­kiau pa­si­tu­rin­tiems pri­klau­so­miems ci­ga­re­čių var­to­to­jams tu­ri bū­ti su­teik­ta rei­kia­ma pri­ei­ga prie ma­žiau ža­lin­gų ga­mi­nių.   

„Kai ban­do­me su­pras­ti, ko­dėl žmo­nės pik­tnau­džiau­ja he­roi­nu, me­tam­fe­ta­mi­nu ar ki­to­mis nar­ko­ti­nė­mis me­džia­go­mis daž­niau­siai svars­to­me apie pa­tir­tą trau­mą, ne­pri­tek­lių. Ta­čiau kal­bė­da­mi apie rū­ky­mą šių da­ly­kų ne­svars­tė­me. Ne­pri­tek­lius yra di­džiu­lis rū­ky­mo veiks­nys. Kuo skur­des­nis esi, tuo dau­giau šan­sų, kad rū­ky­si“, – „Grand Fo­rum on Ni­co­ti­ne 2023“ kon­fe­ren­ci­jo­je sa­kė par­la­men­ta­rė.

Ne­se­niai am­žių, nuo ka­da ga­li­ma įsi­gy­ti ta­ba­ko ga­mi­nių, pail­gi­no kai­my­ni­nė Lat­vi­ja – nuo 20 me­tų. Po il­gų dis­ku­si­jų ir kri­ti­kos, spren­di­mas vis­gi įsi­ga­lios, ta­čiau skep­ti­kai krai­po gal­vas, ar tai ne­pa­ska­tins ne­le­ga­lios pre­ky­bos au­gi­mo.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    J.Rimšienė: skirdama gydymą visuomet tariuosi su pacientu

    J.Rimšienė: skirdama gydymą visuomet tariuosi su pacientu

    „Man nesuvokiama, kai pacientas išeina iš gydytojo kabineto nesuprasdamas, kokius vaistus ir kodėl jis turi varto...
    Regos netekęs Ričardas: galvojau, kad gyvenimas – baigtas

    Regos netekęs Ričardas: galvojau, kad gyvenimas – baigtas

    „Regos netekau kai man buvo 25-eri. Gal ir anksčiau jutau tam tikrus ženklus, lankiausi pas oftalmologus, pradėjau ne&scaron...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Pasibaigus pandemijai daugelis šalių susidūrė su vaistų trūkumu. Ir nors pamažu galima atsikvėpti, nes gamybai susireguliuo...
    Vaistininkai: receptus galime pratęsti ir patys

    Vaistininkai: receptus galime pratęsti ir patys

    Gydytojai išrašydami receptus daro daug klaidų, pratęsti receptą poliklinikoje pacientui nepatogu. Vaistininkai siūl...

    razinka


    Sveika šeima


    Kepsninių sezonas – atidarytas!

    Šylantys orai ir atgijusi gamta gundo vis daugiau laiko praleisti gamtoje ir paįvairinti maisto ruošimo rutiną, išsitraukiant seniai naudotas kepsnines. Tačiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) bei sveikatai palankios mitybos specialistai įspėja: ruošiant maistą ant ugnies, būtina žinoti ...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Paukščių gripas įsisiautėjo tarp karvių

    Pastaraisiais mėnesiais JAV paukščių gripą sukeliančiu virusu (H5N1) užsikrėtė mažiausiai devyniose valstijose auginamos karvės. Dabar šalies Vyriausybė žada finansinę paramą pieno gamintojams, o šie iš dalies abejoja, ar pinigai padės išspręsti problemą. Mokslininkai sako, kad H5N1 virusą tarp karv...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Sparnuotieji spąstai
    Henrikas Vaitiekūnas Sparnuotieji spąstai
    Kas galėtų paneigti?
    Henrikas Vaitiekūnas Kas galėtų paneigti?
    Savigrauža. Širdgėla. Susikrimtimas
    Henrikas Vaitiekūnas Savigrauža. Širdgėla. Susikrimtimas

    Naujas numeris